Paprikų auginimas

Paprikos – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių prieskoninių daržovių. Su ja gardinami įvairūs patiekalai, gaminami garnyrai, padažai ir praturtinami net patys įdomiausi receptai. Jei norite ir turite vietos, įmanoma paprikas auginti ir Lietuvoje. Internetinėje parduotuvėje Ermitazas.lt galite patrauklia kaina įsigyti paprikų sėklų, trąšų joms, vazonus, dirvožemio ir visa kita, kas tik būna reikalinga.
Ermitazas.lt komanda paruošė išsamų ir ilgą gidą apie tai, ką reikėtų žinoti apie paprikų auginimą ir priežiūrą namuose bei lauke. Aptarsime šio augalo svarbą, istoriją, maistinę vertę, Lietuvoje auginamas rūšis, geriausią laiką sodinimui, tręšimą, priežiūrą, derliaus nuėmimą ir ne tik.

Paprikų istorija

Paprikos – visiems žinomas terminas. Tačiau, kadangi mūsų šalyje daugelis papriką asocijuoja su vengrų virtuve, kurioje guliašas bei kiti patiekalai neapsieina be paprikos, tikroji augalo kilmė nėra žinoma. Iš tiesų tai tikroji paprika yra prieskonis, gaminamas iš džiovintų ir sutrintų raudonųjų pipirų. Tačiau Europoje dauguma žmonių žino tai, kad paprika – atskiras, pipirams artimas augalas.
Visgi šio augalo istorija Europoje prasideda dėka K. Kolumbo ir jo ekspedicijų į Naująjį pasaulį. Dar XV-XVI a. sandūroje paprika (raudonieji pipirai) į Europą pradėjo plūsti laivais. Tačiau pirmaisiais dešimtemčiais raudonieji pipirai buvo naudojami tik kaip dekoratyvinis augalas, o ne maistas. Reikėjo laiko, kol žmonės pažino juose slypintį kulinarinį potencialą.
Pirmieji jį pastebėjo Balkanų šalių ir Osmanų imperijos Europinės teritorijos žmonės, tačiau tik Vengrijoje paprika tapo nacionalinės virtuvės dalimi. Šiek tiek vėliau, XIX a. Vengrijos ūkininkai jau masiškai pradėjo auginti įvairias paprikai gaminti skirtų veisles, kurios leido išgauti turtingą ir subtilų skonį, su kuriuo šiandien siejame šį prieskonį. Vėliau jie išveisė ir saldžią papriką, kadangi dar iki 1920 metų visi paprikos pipirai buvo tik aštrūs.
Paprikos populiarumas vengrų virtuvėje siejamas su jos universalumu praturtinant patiekalus skoniu ir ryškia augalo spalva, suteikiančia gilumo ir stipraus skonio. Taigi, reikėtų nepamiršti, kad tik Vengrijoje paprika tapo atskiru augalu. Iš tiesų paprika galima vadinti iš džiovintų ir trintų pipirų pagamintus miltelinius prieskonius. Tad, svarbu prisiminti, jog papriką įmanoma ir užsiauginti, ir pasigaminti!

Paprikų rūšys, kurias galite auginti Lietuvoje

Jeigu jums aktualus paprikų auginimas, svarbu susipažinti ir su rūšimis, kurias galite auginti. Jų yra tikrai daug, tačiau mes apžvelgsime keletą tų, kurios sulaukia daugiausiai dėmesio:
·       YALA & RELA – tai yra vienmečių paprikų rūšis. Pakanka vos vieno augalo, kad užaugintumėte maždaug 60 nedidelių geltonos ir raudonos spalvos paprikų (dėl to ir pavadinimas yra YALA & RELA). Viena tokio tipo paprika turi tiek vitamino C, kiek suaugusiam žmogui reikia visai parai. Sėjos laikas – kovas, o derlius nuimamas vasaros antroje pusėje arba rudens pradžioje.
·       CORNO di TORO GIALLO – geltonasis buliaus ragas yra itališka vienmečių paprikų veislė, iš kitų išsiskirianti pailga, į ragą panašia forma ir ryškiai geltona spalva. Pavadinimas atspindi paprikos dydį ir šiokį tokį lenktumą, kurį vaisiai pipirai turi. Ši saldžioji paprika garsėja sodriu, šiek tiek vaisius primenančiu skoniu ir traškia tekstūra, todėl ją galima valgyti šviežią, kepti ant grotelių ir įdaryti. Jei norite bet kuriam patiekalui pridėti kažko, kas primintų apie Viduržemio jūrą, rinkitės šią papriką.  
·       QUADRATO d‘ASTI ROSSO – dar vienos itališkos kilmės vienametės paprikos. Tai yra visur labai vertinama itališka pipirų veislė, nokinanti didelius, stambius vaisiais, kurie sunokę tampa sodriai raudoni. Dėl labai saldaus skonio šiuos pipirus dažnai sutiksite daugelio Italijos regionų virtuvėse. Jie puikiai tinka įdaryti, kepti, dėti į salotas ir padažus. Pavadinimas, išvertus iš italų kalbos reiškia „Raudonasis Asti kvadratas" bei nurodo tvirtą formą ir veislės kilmės regioną, įkūnijantį turtingas žemės ūkio tradicijas Italijoje.
·       WESTLANDSE LANGE RODE – tai paprikų veislė, išsiskirianti ilgais, plonais ir ryškiai raudonais pipirais. Nors tarptautiniu mastu šios paprikos ne taip dažnai minimos, WESTLANDSE LANGE RODE vertinamos dėl specifinio skonio ir lengvo pritaikymo virtuvėje. Tai yra aštrus pipiras, kurį geriausia sodinti kovo-balandžio mėnesiais, o derlių nuimti bus galima antroje vasaros pusėje.
·       CAYENNE - Kajeno paprikos ir pipirai yra vienas ryškiausių prieskonių pasaulio elementų, kuris visiems pažįstamas dėl ryškiai raudonos spalvos ir vidutinio, šiek tiek į stipresnę pusę linkstančio aštrumo. Malti kajeno pipirai yra pagrindinis ingredientas daugelyje prieskonių mišinių ir dedamas į daugybę patiekalų, kur norisi piktantiškumo, bet ne per daug aštrumo. Kajeno pipirai taip pat vertinami ne tik kulinarijoje, bet ir dėl galimo teigiamo poveikio sveikatai. Kai kurie tyrimai rodo, kad jie gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą.

 

Paprikų sudėtis ir nauda

Kiekviena paprikų rūšis gali turėti kiek kitokią sudėtį, dėl ko ir skiriasi jų skonio profilis, tekstūra. Visgi, dauguma paprikų turi gana įspūdingą maistinę vertę ir yra vertinami ne tik kaip skanus, bet ir kaip naudingas kulinarinis produktas, priedas.
Paprikose ir paprikos milteliuose gausu įvairių maistinių medžiagų, įskaitant: vitaminus A, E ir B6, geležį ir kapsaiciną. Būtent nuo pastarojo priklauso pipiro aštrumas.
Paprikoje esantis vitaminas A padeda jūsų regėjimui, odai ir imuninei sistemai, o vitaminas E yra stiprus antioksidantas, apsaugantis organizmą nuo oksidacinės žalos. Nors kapsaicino kiekis paprastose paprikose yra mažesnis nei aštriuose pipiruose, jo pakanka, kad kai kuriems žmonėms pagerėtų medžiagų apykaita, sumažėtų uždegimo rizika ir skausmai. Be to, paprika pasižymi antibakterinėmis savybėmis, kurios gali padėti kovoje su infekcijomis.
Paprikos universalumas gaminant maistą yra beveik neprilygstamas. Ją verta ir galima dėti visur, pradedant tradiciniais vengriškais guliašais ir ispaniškomis paella‘omis, baigiant amerikietiškų BBQ šonkaulių įtrynimu ar pagardinti pikantišką pagrindinį patiekalą.

Geriausias metas sodinti

Lietuvoje paprikų auginimas ir priežiūra kelia tam tikrų iššūkių. Geriausias laikas auginti paprikas yra pakankamai trumpas pavasario ir vasaros sezonas.
Norint optimizuoti visą procesą, patariame planuoti taip, kad paprikų daigų auginimas patalpose prasidėtų vasario pabaigoje-kovo pradžioje. Šis žingsnis užtikrina, kad iki paskutinių šalnų (kurios dar gali netikėtai užklupti ir gegužės pabaigoje-birželio pradžioje), paprikos daigai bus pakankamai stiprūs, kad juos būtų pavyktų persodinti į lauką.
Paprikų sodinimas į šiltnamį išvengia šios problemos, tad jei turite laisvų lysvių, viską galite padaryti šiek tiek anksčiau, nes kontroliuojama aplinka apsaugo nuo nenuspėjamų pavasario temperatūrų.

Paprikos – kur auginti?

Kaip jau minėjome, paprikų auginimas ir priežiūra kelia tam tikrų specifinių iššūkių. Paprikų auginimas lauke labai skiriasi nuo proceso viduje. Jei kalbame apie lauką, reikia saulėtos ir gerai apsaugotos vietos, kuri per dieną gautų 6-8 valandas saulės, nes paprikas būna pakankamai reiklios saulei bei šilumai.
Jei pasirenkamas paprikų auginimas vazone, labai svarbu būti užtikrintiems, kad vazonas yra pakankamai didelis, nes augalas turi gauti erdvės augti. Svarbus ir geras drenažas. Vazoną pastatykite saulėtoje vietoje - balkone ar terasoje.
Visgi dauguma renkasi šiltnamius, kadangi kontroliuoti aplinką ir temperatūras daug lengviau, o paprikos pakankamai lepios šilumai ir šviesai.
Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu sodinsite, jei augalas gaus pakankamai saulės šviesos, šilumos ir priežiūros, sulauksite gausaus derliaus.

 

Tręšimas, laistymas, priežiūra bei dirva

Sėkmingas paprikų auginimas nesibaigia ties pasodinimu. Tolesnis puoselėjimas ir priežiūra – tiek pat, jeigu ne dar labiau svarbūs.
Turite žinoti, kad dauguma paprikų geriausiai auga vos vos rūgščiame dirvožemyje, kurio pH svyruoja 6,0-6,8 ribose. Tai užtikrina maisto medžiagų prieinamumą ir optimalų augimą.
Sodinimo metu įterpkite subalansuotų, lėtai maistines medžiagas atpalaiduojančių trąšų. Reguliariai tręškite kas 4-6 savaites, kad palaikytumėte augimo tempą ir spurtą.
Laistymo poreikis yra nedidelis, bet pastovus - per savaitę reikia laistyti maždaug 2-3 cm, o karštesnėmis ir sausesnėmis savaitėmis - šiek tiek daugiau. Perlaistymas gali būti labai žalingas, todėl tarp laistymų leiskite dirvožemiui šiek tiek išdžiūti, o jeigu lietaus pakanka, papildomai laistyti net nelabai būtina.
Reguliari priežiūra (daugiausiai turime omenyje mulčiavimą bei atraminių kuolų statymą), taip pat padeda.

Paprikų derliaus nuėmimas

Tai, kada maždaug ruoštis nuimti derlių, labai priklauso nuo veislės ir sąlygų. Dauguma paprikų rūšių gali būti nuimamos praėjus maždaug 60-80 dienų po persodinimo, tačiau tai tik bendro pobūdžio rekomendacija. Kiekvienam augintojui reikėtų situaciją vertinti individualiai.
Tai, kad paprikos jau pasiruošę skynimui, sužinosite, kai jos nustoja augti ir yra sodrios, vienodos spalvos.
Švelniai nusukite arba nupjaukite vaisius nuo augalo, stengdamiesi nepažeisti stiebų. Atminkite, kad kuo daugiau vaisių nuskinsite, tuo daugiau jų vėl užaugins augalas, todėl nevenkite reguliariai skinti.
Nuėmus paprikas jas galima nešti džiovinimui, vartoti šviežias arba net rūkyti.

Praktiški patarimai dėl paprikų auginimo

Apibendrinkime svarbiausius patarimus, kad kiekvienam skaitytojui būtų aiškiau, ko tikėtis ir kaip pasiruošti auginimui:
·       Visą procesą pradėkite viduje. Daigus auginti patalpoje pradėkite likus maždaug 8-10 savaičių iki paskutinių šalnų. Ši pradžia labai svarbi Lietuvoje - trumpesnio vegetacijos periodo klimato zonoje. Į lauką jau turėtų būti persodintos ūgtelėjusios paprikos, galinčios subręsti lauke.
·       Pasirinkite tinkamą vietą. Paprikos mėgsta saulę, todėl pasirinkite tokią vietą, kurioje augalas gautų bent 6-8 valandas šviesos. Idealus pasirinkimas – pietinė kryptis.
·       Nepamirškite dirvos. Paruoškite gerai drenuojamą dirvožemį, kurio pH 6,0-6,8. Prieš sodindami praturtinkite dirvą kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Prieš sodinant apsimoka pamatuoti pH su specialiu matuokliu.
·       Laistykite tikslingai. Čia svarbiausia nuoseklumas. Paprikoms patinka tolygiai drėgna dirva, todėl per savaitę reiks maždaug 2-3 cm vandens.
·       Suteikite palaikymo. Tol, kol paprikos auga, joms gali reikėti šiek tiek „pagalbos“, atramų, padedančių išsilaikyti vertikalioje padėtyje, ypač kai jos apsikrovusios vaisiais. Tam naudokite kuolus arba narvelius, kad vaisiai nebūtų ant žemės ir sumažėtų ligų bei kenkėjų antplūdžio rizika.
·       Treškite. Sodindami paprikas tręškite jas subalansuotomis, lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, o vėliau kas 4-6 savaites.
·       Laiku nuimkite derlių. Nedelskite prieš nuimdami derlių. Paprikas skinkite kone iškart, kai tik jos užauga ir įgauna spalvą.

 

Kaip paprikas galima panaudoti savo virtuvėje?

Virtuvėje savo paprikas galėsite panaudoti labai įvairiai. Šviežios paprikos naudojamos salotose, kaip pagardas arba papildomas priedas, pridedantis saldaus aštrumo, ryškesnio skonio.
Vis dažniau šis augalas pasirenkamas ir padažams, garnyrams gaminti, nors visada tinka ir įdėti į guliašą ar aštresnį vištienos troškinį.
Jeigu esate nusiteikę šiek tiek drąsiau, papriką galite maišyti su šokoladu ir gausite unikalų skonių derinį.