Pušų sodinimas

Tiek dekoratyvinės pušys vazonuose, tiek lauko sąlygomis augančios pušys turi nepakeičiamą šarmą. Jų išvaizda ir aromatas – nepakartojami, todėl daug ką domina pušų sodinimas ir auginimas savo namuose arba lauke, prie namų. Mūsų ekspertai paruošė jums gidą, kuriame apžvelgs, kada sodinti pušis, kokios yra populiariausios sodinukų rūšys, kurias galite įsigyti internetinėje parduotuvėje, kaip sodinti medelius, kaip paruošti dirvą ir kaip juos puoselėti.

Pušų rūšys

Pušys gali būti ir kambariniai, ir dekoratyviniai lauko augalai.
Visi šie augalai priklauso Pinus genčiai. Į ją patenka labai įvairios pušų rūšys, iš kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis, tačiau apžvelkime tas, kurios populiariausios elektroninėje parduotuvėje ir tarp Lietuvos sodininkų.
Pirmoji sąraše - kalninė pušis (Pinus mugo). Ji žinoma dėl savo atsparumo ir dėl to, kad auga net atšiauriose kalnų vietovėse, tad jai nebaisūs klimato iššūkiai. Kalninės pušys išsiskiria kompaktišku augimu ir krūmą primenančia, vešliai apaugusia forma.
Dar viena svarbi rūšis - juodoji pušis (Pinus nigra). Šis augalas vertinamas ne tik dėl savo tvirtumo, bet ir dėl estetinio grožio. Juodąsias pušis mūsų kraštiečiai dažnai naudoja kraštovaizdžio formavimui ir vėjovartoms.
Himalajinė pušis (Pinus wallichiana) išsiskiria labai savitos formos, ilgais spygliukais ir grakščiomis kabančiomis šakomis. Tos linijos ir unikalumas prideda elegancijos bet kokiam kraštovaizdžiui.
Verta paminėti ir kitas rūšis, pavyzdžiui, italines pušis (Pinus pinea) arba paprastąją pušį (Pinus sylvestris) ir, aišku, baltąją pušį (Pinus strobus). Pastaroji paminėjimo verta dėl to, kad stiebiasi į didelį aukštį ir turi minkštus, lankstesnius spygliukus.
Kiekviena pušų rūšis yra prisitaikiusi prie specifinių aplinkos sąlygų, o ir visi genties atstovai (bendrai) – vertinami dėl to, kad gerai prisitaiko prie aplinkos, kad ir kur būtų pasodinti.

Geriausias metas sodinti pušis

Turbūt kiekvienam svarbu žinoti, kada turėtų būti daromas itališkų, paprastų, miško, kalninių ar kitų pušų sodinimas. Tam įtakos turi klimato sąlygos. Lietuvoje gauname visko. Orai yra permainingi, klimatas įvairus, tad pušis geriausia sodinti ramybės periodu - nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario.
Sodinant rudenį, tiksliau, spalio pabaigoje-lapkričio mėnesį, šaknys įsitvirtina dirvoje iki žiemos pradžios, todėl medelis geriau pasiruošia augimui pavasarį.
Įmanomas ir pušų sodinimas pavasarį. Tam geriausia rinktis kovo arba balandžio mėnesį, prieš prasidedant naujam augimui, kad pušis turėtų galimybę aklimatizuotis ir pradėti augti pakilus temperatūrai.
Labai svarbu vengti sodinti į įšalusią žemę arba esant šalnų pavojui, nes tai trukdo šaknų vystymuisi ir kenkia medžio sveikatai. Gerai pasirinkus laiką, medelis išaugs sveikas ir stiprus.

 

Kaip sodinti pušis ir kaip parinkti joms geriausią vietą?

Vieta ir aplinkos sąlygos turi didelės įtakos kiekvieno augalo gerbūviui. Pirmiausia reikia parinkti vietą, į kurią kristų pakankamai saulės šviesos, nes pušys geriau auga saulės atokaitoje.
Pasirinktoje vietoje taip pat turėtų būti pakankamai vietos pušiai augti tiek į aukštį, tiek į plotį, atsižvelgiant į sodinamos rūšies dydį tada, kai ji pasiekia brandą. Venkite vietų, esančių arti pastatų ar elektros linijų, kadangi augdamas medis gali trukdyti jums ir aplinka trukdys jam.
Patikrinkite dirvožemio būklę pasirinktoje vietoje. Pušys paprastai mėgsta gerai drenuotą, šiek tiek rūgščią dirvą (pH <7,0). Tačiau jos gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio tipų, jei tik nėra dirvos užmirkimo pavojus.
Kitas svarbus veiksnys yra vėjo poveikis. Nors kai kurioms rūšims vėjas nebaisus, jaunam medeliui rizika visada yra. Dėl to nepamirškite pastatyti atramų. Beveik niekada nesuklysite, jeigu darydami tokias užduotis kaip pušų sodinimas, galvosite apie tas sąlygas, kuriomis šie medžiai auga natūraliai. Atkartodami visada pasieksite gerą rezultatą.

Dirvos paruošimas ir sąlygos auginant

Mažų ar didelių pušų sodinimas sėkmingas bus tik tada, jeigu po pasodinimo priežiūros kiekis augalui nesumažės. Sėkmingam pušų sodinimui ir augimui būtinas tinkamas dirvos paruošimas. Pirmiausia ištirkite dirvožemio pH. Kaip jau minėjome, daugumai pinus rūšių geriausiai tinka 5,5-6,5 ribose esantis pH. Jei reikia, pakoreguokite dirvožemio pH, pridėdami sieros, kad pH sumažėtų, arba kalkių, kad jis padidėtų. Medžio augimo vietoje turi būti geras drenažas, nes pažliugimas kelia ligų atsiradimo riziką ir nėra geras medeliams.
Į sodinimo duobę įterpkite komposto arba brandinto mėšlo, kad pagerintumėte dirvožemio derlingumą ir struktūrą. Šis veiksmas ypač svarbus vietovėse, kuriose dirvožemis negalėtų būti įvardijamas, kaip geras ar tinkamas. Sodindami užtikrinkite, dirvos paviršius būtų lygus su šaknų paviršiumi, o sodinimui skirta duobė būtų dvigubai platesnė už šaknų gniutulą, kad sistema galėtų lengviau plėstis.
Gera žinia - pušų nereikia gausiai tręšti. Pavasarį gali būti naudojamos subalansuotos lėto atpalaidavimo trąšos, kurios skatina augimą. Svarbu nenaudoti tiesiog bet kokių trąšų, nes sparčiai augantys medžiai tampa jautrūs ligoms ir kenkėjams.
Naujai pasodintą pušį reguliariai laistyti reikėtų pirmuosius 10-18 mėnesių, kol ji įsitvirtins. Jau įsitvirtinusios pušys yra gana atsparios sausrai, tad poreikis palaistyti yra retas, nebent per ilgesnius sausros laikotarpius. Kaip ir visur, mulčiavimas aplink medžio kamieną gali padėti sulaikyti dirvožemio drėgmę ir reguliuoti temperatūrą.

 

Kokių įrankių ir priedų reikia sodinant pušis?

Jeigu sodinimu užsiimsite patys, jums reikės tinkamų įrankių ir priedų. Svarbiausi dalykai:
·       Kastuvas - duobėms kasti.
·       Šakės - praverčia dirvos kupstams smulkinti ir dirvai išpurenti.
·       Laistymo indas arba žarna – kruopščiam palaistymui po sodinimo.
·       Mulčias - reikalingas drėgmei dirvoje išlaikyti ir temperatūrai reguliuoti.
·       pH matuoklis – leis nustatyti dirvos pH ir padės suprasti, kokių pakeitimų galbūt reikia.
·       Organinės medžiagos - kompostas dirvožemiui pagerinti.
·       Pirštinės – apsauga darbo metu.
·       Matavimo juosta – jei sodinukų daug, ji padės rasti geriausią vietą, palaikyti tinkamus atstumus.

Gali kilti ir dvejonės dėl to, ar geriau pušis sodinti patiems, ar verčiau samdyti profesionalą. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tai priklauso nuo projekto apimties ir jūsų pasitikėjimo savimi bei patirties. Keletą medelių gyvenamojoje aplinkoje galima pasodinti ir pasidaryk pats būdu. Tačiau sodinant ar persodinant didelius medelius, jei nesate rimtai užtikrinti, geriau kvieskite pagalbą arba samdykite profesionalą.
Visko, ko gali pareikalauti pušų sodinimas, persodinimas ar formavimas, galite rasti mūsų elektroninėje parduotuvėje.

Kaip prižiūrėti pušis?

·       Reguliaraus laistymo reikalauja tik jauni medeliai.
·       Suaugusius medžius laistyti reikia tik per ilgesnius sausringus laikotarpius.
·       Genėti ir formuoti reikia minimaliai, tačiau būtina, kad pavyktų pašalinti nudžiūvusias ar pažeistas šakas ir palaikyti medžio formą.
·       Mulčiavimas tikrai yra veiksmingas.
·       Tręškite negausiai, naudokite tik subalansuotas, lėtai išsiskiriančias trąšas.
·       Pastebėję kenkėjus, iš karto juos naikinkite.

Apie pušų persodinimą

Kartais gali būti reikalingas ir pušų persodinimas, ne tik iš vazono į lauką, bet ir tais atvejais, kai reikia pertvarkyti aplinką, daromos statybos ar dėl to, kad medis susirgo.
Tam reikia pasiruošti ir geriausia tai daryti ramybės periodu, nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario, kad medis patirtų mažiau streso. Nauja vieta turi būti gerai paruošta, joje būtų tinkamas dirvožemis ir pakankamai vietos augti.
Keletą mėnesių po persodinimo skirkite ypatingą dėmesį, kad augalas prigytų ir kuo greičiau atsigautų ar imtų vėl klestėti.