Smidrų auginimas

Smidrai arba šparagai – unikali daržovė ir augalas, kuris naudojamas daugybei patiekalų gaminti, paskaninti. Lietuvoje smidrai populiarūs ir kaip darže auginamas produktas. Pasirodo, smidrų auginimas Lietuvoje ne tik, kad įmanomas, jis gali būti ir smagus, ir malonus. Kitaip nei daugelis kitų daržovių, smidrai arba šparagai yra daugiametis augalas, kuris kiekvieną pavasarį duoda gausų derlių. Jeigu viskas pavyksta gerai, iš to paties augalo derlius bus net 20 ar daugiau metų. Šiame tinklaraštyje Ermitazas.lt komanda aptars svarbiausią informaciją, susijusią su šparagų auginimu. Na, o svarbu – viskas, nuo vietos parinkimo ir paruošimo iki pasodintų augalų priežiūros ir derliaus nuėmimo. Taigi, giliau pažvelkime į tai, kaip auginti smidrus.

 

Vietos parinkimas ir paruošimas

Smidrams labai svarbu parinkti tinkamą vietą, nes jie gali augti labai ilgai. Smidrai gerai auga saulėje ir drenuotame, išpurentame dirvožemyje.
Dėl to, kad auginimas įmanomas kelis dešimtmečius, vertėtų įsigyti dirvos pH, drėgmės ir insoliacijos matuoklį, kuris leis atlikti dirvožemio tyrimą. Jo nauda bus milžiniška, jeigu planuojate sodinti ir auginti ne tik juos, bet ir kitus augalus. Šparagai mėgsta šiek tiek šarminį pH (nors tinka ir rūgštesnis). Geriausia, kad jis būtų nuo 6,0 iki 7,2, tačiau minimalus nukrypimas irgi yra toleruotinas. Piktžolių dirvoje neturėtų būti, nes smidrams jos labai kenkia.
Remdamiesi tyrimo rezultatais, jeigu reikia, papildykite dirvožemį trąšomis ir substratais, įterpdami daug organinių medžiagų, kad pagerintumėte struktūrą ir derlingumą. Daug kas rekomenduoja pakelti lysves, ypač ten, kur dirva molinga ir sunki. Tai užtikrina gerą drenažą ir apsaugo šaknis nuo puvimo.

Smidrų sodinimas

Smidrų auginimas prasideda iš sėklų. Internetinėje parduotuvėje jūs galite įsigyti baltojo, žaliojo ir net vaistinio smidro sėklų. Augalai šiek tiek skiriasi, kaip ir jų sodinimo bei auginimo technologijos.
Sodinti šparagus geriausia anksti pavasarį, kai tik dirva jau pasidaro tinkama dirbti. Iškaskite maždaug 30 cm pločio ir 15-25 cm gylio tranšėjas. Jos turėtų būti maždaug 1 m atstumu viena nuo kitos, kad subrendę augalai galėtų skleistis. Vadinamuosius vainikus pasodinkite tranšėjos dugne, išskleiskite šaknis į išorę ir užberkite 2-3 cm dirvožemio. Augant ūgliams, palaipsniui užpilkite tranšėją didesniu kiekiu dirvožemio, stengdamiesi neužkasti augančių ūglių.
Jeigu jus domina kaip auginti baltuosius smidrus, išlindusius ūglius reikia apipilti žemėmis ir formuoti lysvę. Galite lysves pakelti, sutvirtinti lentomis arba ant jos uždėti plastikinę plėvelę.

Smidrų priežiūra bei auginimas

Smidrų auginimas apima ne tik vietos parinkimą ir sėklų pasėjimą. Augimo etape svarbiausia bus nuolatinis drėkinimas. Kruopščiai laistykite naujai pasodintus vainikus ir rūpinkitės tuo, kad visą vegetacijos sezoną dirva būtų vienodai drėgna (ne per sausa ir nepažliugusi).
Mulčiavimas šiaudais arba kompostu gali padėti išlaikyti dirvožemio drėgmę, neleisti piktžolėms atsirasti ir plisti bei palaikyti stabilią dirvožemio temperatūrą.
Šparagus reikėtų reguliariai tręšti. Tai darykite subalansuotomis trąšomis, dar pakankamai ankstyvą pavasarį, prieš pasirodant ūgliukams. Tręšimą pakartokite dar kartą, po derliaus nuėmimo, kad paskatintumėte žalumos augimą. Juk tai yra labai svarbus procesas tam, kad augalas turėtų energijos, kurios reikės kitų metų derliaus gamybai. Saugokite savąją smidrų lysvę nuo piktžolių, kurios gali konkuruoti dėl maisto medžiagų ir vandens. Nepamirškite, kad smidrų šaknų sistema yra negili, todėl nebūkite per grubūs ir net ir nedideliame gylyje daromi veiksmai kelia šaknų pažeidimo riziką.

Derliaus nuėmimas

Jei mūsų tema smidrų auginimas, tai čia galios liaudies išmintis, kad kantrybė – dorybė. Deja, bet rekomenduojama atsispirti pagundai nuimti derlių pirmaisiais metais po pasodinimo. Šparagai – ilgalaikis projektas, tad leiskite augalams įsitvirtinti.
Antraisiais metais, ankstyvą pavasarį, maždaug dvi savaites tada, kai augalai vešlūs bei pasiruošę, galite skinti negausiai. Trečiaisiais metais šparagus galima skinti net 6-8 savaičių laikotarpį, nupjaunant maždaug 20-28 cm aukščio šparagą nuo viršaus. Svarbu tai daryti tada, kai jų viršūnėlės dar tvirtai susiglaudusios.

Dažniausios ligos ir pagrindiniai šparagų kenkėjai

Šparagai (smidrai) nereikalauja daug priežiūros, tačiau, kaip ir visi augalai turi savo silpnybių. Smidrai gali būti jautrūs tam tikrų kenkėjų poveikiui ir ligoms.
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai yra specifinį pavadinimą turintys šparagų vabalai (​Crioceris duodecimpunctata). Juos galima naikinti rankomis arba naudojant ekologiškus pesticidus.
Reikia saugotis ir fuzariozinio vytulio (fuzariozės) ir šparagų/smidrų rūdžių - tai ligos, kurių riziką galima įveikti renkantis atsparias veisles ir taikant sėjomainą.

Populiariausios smidrų rūšys

Didžiausią asortimento dalį mūsų elektroninėje parduotuvėje sudaro trijų pagrindinių rūšių smidrai: baltieji, žalieji ir vaistiniai.
Baltųjų, žaliųjų ir vaistinių šparagų veislės pasižymi išskirtinėmis savybėmis ir nauda žmogaus organizmui, todėl atitinka įvairius kulinarinius ir net dietinius poreikius.
Baltieji šparagai vertinami dėl švelnaus, šiek tiek saldesnio skonio. Jie auginami po žeme, tad išlaiko blyškią spalvą.
Žalieji šparagai yra populiaresni ir kiek labiau universalūs. Jie auga virš žemės, sugeria saulės šviesą, kad išgautų tą žalią spalvą ir turi šiek tiek ryškesnį žalumynams būdingą skonį.
Medicininiai smidrai labai mėgstami ajurvedos medicinoje. Ten jie dažnai vadinami šatavari ir paprastai vartojami ne kaip daržovės, o kaip papildai dėl tariamai naudingų sveikatai savybių, įskaitant imuninės sistemos palaikymą ir hormonų pusiausvyrą.

Smidrų panaudojimas

Kadangi jau žinote, kaip auginti smidrus ir kam reikia ruoštis, verta žinoti ir apie galimybes juos panaudoti.
Bendrąja prasme, šparagai yra universali daržovė, kurią galima virti garuose, kepti ant grotelių, skrudinti arba blanširuoti (plikyti karštu vandeniu).
Dėl savo išskirtinio, šiek tiek į saldumą panašaus skonio smidrai dedami į salotas, papildo pagrindinius patiekalus kaip garnyras arba naudojami kaip pagrindinis sriubų ir rizotų ingredientas. Be to, šparaguose gausu maistingųjų medžiagų, įskaitant ląstelieną, vitaminus A, C, E ir K bei folio rūgštį. Tad šparagus valgyti dar ir labai sveika.