Vejos aeravimas

Norint, jog veja gražiai atrodytų ir puoštų jūsų namų kiemą ar sodą, būtina ją ne tik reguliariai pjauti ar laistyti, bet ir aeruoti. Vejos aeravimas – tai procesas, kuris leidžia užtikrinti, jog visos maistingosios medžiagos pasiektų po žole esantį dirvožemį ir augalų šaknis, geriau prasiskverbtų oras ir vanduo. Tad, jei norite apie jį sužinoti daugiau, esate ten, kur reikia. Šiame straipsnyje Ermitazas.lt komanda surinko visą pagrindinę informaciją apie aeravimą, kas tai, kada ir kaip jis turėtų būti atliekamas.

 
Kas yra aeravimas?

Aeravimas – tai nedidelių skylučių ar įpjovų sudarymas dirvožemyje. Jis yra reikalingas tam, kad vejos šaknys gautų reikiamą vandens, oro ir maistingųjų medžiagų kiekį. Tokiu būdu galėsite būti užtikrinti, jog žolė augs stipri ir bus gyvybingesnė. 
Viso to neatliekant, dirvožemis su laiku tampa vis labiau suslėgtas. Jame atsiranda per daug kietųjų dalelių, todėl nevyksta tinkama oro, vandens ir maistingųjų medžiagų cirkuliacija. Tad, kad viso to būtų galima išvengti, ir yra būtinas reguliarus žolės aeravimas. 

Kaip žinoti, ar jūsų vejai reikalingas aeravimas?

Jei tiksliai nežinote, ar jūsų vejai reikalingas aeravimas, yra keletas aspektų, pagal kuriuos galima nuspręsti, kada jau yra laikas jį atlikti:

 

• Susidarė velėnos sluoksnis. Velėna – tai itin tankus dirvožemio sluoksnis, perpintas įvairių augalų šaknimis. Dėl jo vanduo, deguonis ir maistinės medžiagos negali pasiekti vejos šaknų. Būtent aeravimas padeda greičiau suardyti velėną. 
• Jūsų dirvožemis – molingas. Jei žinote, jog jūsų dirvožemis yra molingas, tuomet aeravimas yra tai, kas jums gali padėti. Panašiai kaip ir velėna, molingas dirvožemis neleidžia laisvai judėti orui, vandeniui ir maistinėms medžiagoms, dėl ko veja nežaliuoja ir neatrodo taip gerai, kaip norėtumėte. 
• Ant vejos nuolat vaikštoma ar žaidžiama. Kai ant vejos dažnai vaikštoma, ant jos žaidžia vaikai, laksto naminiai gyvūnai, ji neretai sutankėja. Aeravimas padės išpurenti dirvą, kad galėtų užaugti nauja žolė. 
• Veja retėja. Pastebėjote, jog jūsų veja išretėjo? Viena iš priežasčių, kodėl gali taip atsitikti – tankus dirvožemis, neleidžiantis žolės šaknims normaliai augti. Tuomet nieko nelaukite ir aeruokite savo veją, kas sumažins dirvožemio suspaudimą. 
• Pageltusi ar parudavusi veja. Jei veja prarado savo natūralią sodriai žalią spalvą, tai yra ženklas, jog jai trūksta maistinių medžiagų, ji tinkamai jų nepasisavina. Norėdami nuo to apsisaugoti, reguliariai aeruokite veją, kas pagerins maistingų medžiagų cirkuliaciją. 
• Po lietaus susidaro balos. Atkreipkite dėmesį, ar po lietaus ant jūsų vejos atsiranda balos. Jei taip, tai reiškia prastą drenažą, kuris yra tankaus, suspausto dirvožemio pasekmė. 
  Pastebėjus kažkurį iš šių ženklų, rekomenduojama išbandyti aeravimą. Dažniausiai tai yra viskas, ko reikia, norint išspręsti iškilusią problemą ir vejai suteikti kur kas gražesnę išvaizdą. 

Kada atliekamas žolės aeravimas?

Geriausia, jeigu žolės aeravimas yra atliekamas pavasarį, kai pradeda skleistis medžių pumpurai, arba rudenį, baigiantis vegetacijai. Visgi, norint pasirinkti geriausią laiką, kada šį darbą reikėtų atlikti, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kokia yra jūsų vejos rūšis. 
Jei jūsų veja atrodo gražiai ir puikiai žaliuoja, aeravimą užtenka atlikti vieną kartą per metus. Na, o jei jūsų veja yra pažeista, dirvožemis yra per tankus ir norėtumėte visa tai pakeisti, tada aeravimą reikėtų atlikti reguliariai, kas trečią vejos pjovimą. Turėkite omenyje, jog aeravimas nesiūlomas tada, kai dirvožemis yra labai drėgnas arba priešingai – itin sausas. 

Kuo skiriasi aeravimas ir skarifikavimas?

Jei jums kyla klausimas, kuo skiriasi aeravimas ir skarifikavimas, atsakymas yra gana paprastas. Vejos skarifikavimas dar kitaip yra vadinamas vejos šukavimu. Tai – vejos veltinio, ne visai supuvusių žolių, stiebų, lapų, šaknų ir šakniastiebių sluoksnio, pašalinimas. Šiam veltiniui viršijant 5 mm storį, vandens, deguonies pralaidumas pablogėja, šaknys auga arčiau paviršiaus, greičiau dauginasi ligų sukėlėjai. Skarifikavimo pagalba yra išdraskomas veltinio sluoksnis, dėl ko veja gali vėl normaliai augti ir žaliuoti. Optimalus gylis siekia ne daugiau kaip 3-4 mm. 
Aeravimo metu dirvožemis yra subadomas 6-12 cm gylyje. Jo pagalba yra išplėšiami maži vejos gabaliukai, taip sudarant plyšelius, sumažinančius dirvožemio tankumą ir pagerinančius vandens, deguonies bei naudingųjų medžiagų pasisavinimą, šaknų vystymąsi. Vejos aeravimas ir skarifikavimas – yra labai efektyvūs būdai, norint vejai suteikti kur kas gražesnę ir sveikesnę išvaizdą. 

Kaip aeruoti veją?

Domina vejos aeravimas pavasarį ar rudenį, tačiau nežinote, kaip taisyklingai tai reikėtų atlikti ir kokių prietaisų reikėtų šiam darbui atlikti? Kaip tik čia jums pateiksime pagrindinę informaciją. Visų pirmiausia, pasiruoškite vejos aeravimui – nupjaukite žolę ir palaukite tinkamo oro, kadangi per aukšta žolė trukdys visam procesui ir jį apsunkins, o taip pat nerekomenduojama aeruoti drėgno arba labai sauso dirvožemio. 
Be to, reikėtų turėti omenyje, kad vejos aeravimas gali būti atliekamas, naudojant skirtingus prietaisus bei įrankius. Jie yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: mechaniniai arba savaeigiai aeratoriai. Pirmajai grupei yra priskiriamos šakės, kuriomis gali būti praduriamas dirvožemis, specialūs grėbliai – aeratoriai, pagaminti iš pjautuvo formos plokščių, arba batai – aeratoriai, kurių padas padengtas metaliniais spygliais, leidžiančiais efektyviai subadyti veją. 
Visgi, mechaniniai aeratoriai yra tinkami mažesniam vejos plotui. Jei jūsų veja yra didesnė, pasitelkite savaeigius aeratorius. Jie gali būti elektriniai arba benzininiai. Šie aeratoriai efektyviai perveria žemės paviršių nustatytu gyliu, tad šis darbas gali būti atliekamas itin greitai ir paprastai. Žinoma, mechaniniai įrankiai yra kur kas pigesni nei savaeigiai, tačiau pastarieji yra puiki investicija, jei teritorija, kurią reikia aeruoti, yra gana didelė ir norite sutaupyti nemažai laiko. 

Vejos priežiūra po aeravimo

Būtina suprasti, jog siekiant išgauti geriausią rezultatą ir vejos išvaizdą, po aeravimo reikia tinkamai ja pasirūpinti. Iškart po jo kruopščiai palaistykite veją, kas padės sumažinti stresą, kurį patyrė veja aeravimo metu, bei leis jai greičiau atsigauti. Intensyvus ir reguliarus laistymas turėtų tęstis bent dvi savaites po vejos aeravimo, ypatingai tuo atveju, jei vyrauja sausra. 
Taip pat verta žinoti, jog aeravimas sudaro tobulas sąlygas vejai pasisavinti trąšas. Tai leidžia trąšoms patekti giliau į dirvą, lengviau pasiekti augalų šaknis. Tad, nepraleiskite progos po aeravimo patręšti veją – tokiu būdu ją pamaitinsite ir paskatinsite jos augimą. Pavasariniam tręšimui rekomenduojama rinktis trąšas, kuriose būtų nemažas azoto kiekis, kadangi jis skatina augimą, o rudeniniam geriausiai tiks trąšos, kuriose yra fosforo ir kalio – tai padės tinkamai paruošti veją žiemai. 
Galiausiai, jei matote, jog po aeravimo tam tikrose vietose veja išretėjo, papildomai pabarstykite vejos sėklų. Jos gerai įsitvirtins aeravimo metu padarytose skylutėse, ir netrukus galėsite džiaugtis vešlia, žaliuojančia ir tolygia veja, kuri džiugins kiekvieną, apsilankiusį jūsų namų kieme ar sode. 
Taigi, tikimės, jog straipsnis buvo naudingas ir sužinojote naujos informacijos apie aeravimą. Iš tiesų šis procesas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, jei žinote pagrindinius patarimus bei turite aeravimui reikalingą įrangą.