Vejos skarifikavimas

Vejos skarifikavimas - tai kiekvienam sodininkui ar namų šeimininkui svarbus veiksmas, kurį būtina daryti, norint išlaikyti sveiką ir gyvybingai atrodančią veją. Skarifikavimo metu pašalinama velėna - negyvos žolės, samanų ir kitų organinių medžiagų sluoksnis, susikaupęs ant dirvos paviršiaus. Velėna gali trukdyti vandeniui, orui ir maistinėms medžiagoms skverbtis gilyn ir pasiekti žolės šaknis, todėl veja nualinama, silpsta. Visgi, vejos skarifikavimas nėra tas dalykas, kurį galima ateiti ir iškart padaryti tinkamai. Tam reikia įrankių, žinių ir bendro suvokimo. Taip pat svarbu būti susipažinusiems ir su aeravimu bei aeravimo ir skarifikavimo ryšiu. Ermitazas.lt specialistai parengė išsamų gidą, kuriame apžvelgsime, kas yra skarifikavimas, kaip, kada ir su kuo jį daryti bei kitus svarbiausius dalykus.

 

Kas yra vejos skarifikavimas?

Skarifikavimas yra su vejos priežiūra susijęs veiksmas. Jis daromas siekiant pagerinti vejos būklę ir estetinį vaizdą. Skarifikavimas daromas siekiant pašalinti besikaupiantį velėnos sluoksnį. Tarp žalios augmenijos ir dirvos paviršiaus yra sluoksnis, sudarytas iš negyvų ir gyvų organinių medžiagų, pavyzdžiui, senų žolinių augalų ir šaknų. Kaip jau minėjome, be papildomos priežiūros, velėnos sluoksnis gali trukdyti vandeniui, orui ir maistinėms medžiagoms prasiskverbti į dirvą ir neigiamai paveikti vejos sveikatą.
Labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką, kada turėtų būti daromas žolės skarifikavimas. Pavasaris, ypač balandžio mėnuo, yra laikomas kone idealiu laiku tam, nes žolė sparčiai auga bei atsinaujina. Tačiau, jei nespėjote, tinka ir ankstyvas ruduo, pati vasaros pabaiga, ypač rugpjūčio pabaiga arba rugsėjo pradžia. Labai svarbu šį procesą atlikti prieš smarkiai nukrentant temperatūrai, kad veja turėtų pakankamai laiko atsigauti.
Proceso eiga labai priklauso nuo pasirinkto įrankio. Tačiau naudojant tiek rankinį įrankį, pavyzdžiui, grėblį, tiek mechanizuotą skarifikatorių, siekiama švelniai pašalinti velėną, nenualinant vejos. Paprastai per veją pervažiuojama kelis kartus, keičiant skarifikatoriaus gylio ir kampo nustatymus, kad būtų kruopščiai pašalinta velėna ir sudarytos optimalios sąlygos žolei atjaunėti.
Venkite darbą daryti esant nepalankioms oro sąlygoms arba, kai veja yra pernelyg šlapia, nes dėl to dirva susislėgs ir jai bus padaryta žala.

Kaip pasirinkti geriausią skarifikatorių, kai perkate internetu?

Rinkdamiesi skarifikatorių, atsižvelkite į vejos dydį ir velėnos problemos rimtumą. Didelėms vejoms arba, jei kamuoja didelės velėnos problemoms, geriausiu pasirinkimu bus galingas elektrinis arba net benzininis skarifikatorius.
Mažesnėms vejoms arba nedideliam kiekiui velėnos gali pakakti ir mechaninio stumdomo ar ekonomiško elektrinio skarifikatoriaus.
Pagrindinės savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, yra: reguliuojamo aukščio nustatymai, leidžiantys pritaikyti skarifikavimo gylį, įrenginio svoris bei darbinis plotis ir surinkimo dėžė šiukšlėms (jos talpa). Jūsų patogumui, prie beveik kiekvieno skarifikatoriaus ir aeratoriaus, tiesiog prekės puslapyje Ermitazas.lt nurodo, kokiam plotui įrenginys yra rekomenduojamas.

Skarifikavimas – žingsnis po žingsnio

1. 
   1.     Pirmiausia nupjaukite veją, kad sumažintumėte aukštį ir galėtumėte efektyviau skarifikuoti. Labai svarbu nenupjauti žolės per trumpai. Siekite, kad veja liktų maždaug 2-4 cm aukščio.
   2.     Jeigu turite kelis įrankius, priklausomai nuo apdirbamo ploto ir jėgų rezervo, nuspręskite, ar naudosite rankinį, ar motorizuotą skarifikatorių. Rankiniai tinka mažoms vejoms, o elektriniai ar benzininiai - didesniems plotams.
   3.     Pradėkite skarifikavimą nuo vieno vejos galo ir judėkite linijomis arba kvadratais, kad sistemingai padengtumėte visą plotą. Jei vejoje yra tankus velėnos sluoksnis, gali prireikti pervažiuoti veją skersai bei išilgai, kad tiksliai pašalintumėte šiukšles.
   4.     Jei naudojate motorizuotą skarifikatorių, reguliuokite skarifikavimo gylį, kad jie išjudintų dirvą, bet jos pernelyg nepažeistų. Tai padeda veiksmingai pašalinti velėną ir samanas nepažeidžiant žolės šaknų.
   5.     Po skarifikavimo ant vejos paviršiaus liks nemažai velėnos. Naudokite grėblį arba sodo pūstuvą, kad velėną surinktumėte. Ją galima kompostuoti, naudoti kaip mulčią arba išmesti pagal galimybes.

 

Kaip žinoti, jog reikalingas skarifikavimas ir kaip dažnai jį kartoti?

Žinojimas, kada reikalingas vejos skarifikavimas ir kaip dažnai tai daryti – labai svarbūs tam, kad galutinis rezultatas būtų kuo geresnis. Nustatyti poreikį darbui ir jo dažnumą galite stebėdami savo veją.
Dirvos paviršiuje susikaupęs velėnos sluoksnis - tankus negyvų ir pūvančių augalinių medžiagų sluoksnis yra aiškus rodiklis, kad šio darbo atidėlioti nereikėtų.
Paprastai daugumai vejų to pakanka vieną kartą per metus. Tačiau vejoms, kurios labai paveiktos puvenų ar samanų (pvz., yra arti miško, pelkėtos vietos), tai reikia daryti dažniau - net du kartus per metus. Skarifikavimas tada daromas pavasarį (lengvas), o rudenį atliekamas intensyvesnis pakartojimas.
Visada įvertinkite konkrečius vejos poreikius ir vietos oro sąlygas, kad rastumėte geriausią laiką.

Ką tiksliai daro skarifikatoriai?

Kadangi jau žinote, kas yra vejos skarifikavimas, turbūt nenustebsite sužinoję, kad skarifikatoriai tvarkosi su ant vejos susikaupusio velėnos sluoksniu. Tačiau kaip jie tą daro?
Skarifikatoriai naudoja aštrius peilius (noragus), kurie sukasi ant būgno ir vertikaliai skverbiasi pro velėną. Šis veiksmas leidžia ašmenims gerai prasiskverbti pro velėnos sluoksnį į dirvožemį ir leidžia aeruoti dirvą (apie aeravimą plačiau kitame paragrafe). Šis procesas net ir su stumdomu įrenginiu yra pakankamai tikslus, kad pašalintų nepageidaujamas medžiagas ir nepadarytų didelės žalos sveikai vejai. Tokiu būdu skarifikatoriai pagerina dirvos aeraciją, skatina vandens absorbciją ir palengvina maistinių medžiagų tiekimą tiesiai į žolės šaknis.
Skarifikavimo metu ištrauktos šiukšlės paprastai surenkamos į prie mašinos pritvirtintą maišą, kad jas būtų galima lengvai utilizuoti. Kai kurie skarifikatoriai turi reguliuojamus gylio nustatymus, todėl naudotojas turi laisvę rinktis, kaip giliai peiliai turėtų skverbtis į dirvą. Paprastai gylis pasirenkamas priklausomai nuo velėnos sluoksnio storio ir vejos būklės.
Skarifikatorių apsimoka įsigyti visiems sodybos turėtojams ir namų su didelėmis vejomis, šeimininkams.

Vejos aeravimas – ką reikia žinoti ir kuo tai susiję su skarifikavimu?

Vejos skarifikavimas ir aeravimas yra labai svarbūs veiksmai, kuriuos reikia atlikti, jei norite sveikos ir gyvybingos vejos. Aeravimas - tai mažų skylučių darymas, kad į žolės šaknis lengviau patektų oro, vandens ir maistinių medžiagų. Šis procesas padeda šaknims augti giliau ir dėl to auga stipresnė, gyvybingesnė veja. Aeravimas ypač naudingas mažinant dirvos suslėgimą, kuris paprastai trukdo tinkamai cirkuliuoti orui, vandeniui ir maistingosioms medžiagoms. Aeruoti rekomenduojama kelis kartus per metus.
Kita vertus, skarifikavimas yra intensyvesnė aeravimo forma, kurios metu iš vejos pašalinamos samanos, puvenos ir kitos šiukšlės.
Nors veją  aeruoti galima įvairiais įrankiais, paprastai pasirenkamas elektrinis įrenginys – mašina. Aeratorius turi besisukantį būgną su aštriais dantukais. Šios mašinos iš žemės ištraukia dirvos šerdis. Tokie aeratoriai yra pranašesni, nes jie veiksmingiau atveria dirvą, todėl į ją geriau prasiskverbia maistingosios medžiagos ir vanduo. Daug kas vis dar galvoja, kad pakankamai efektyvus rezultatas gaunasi vaikštant su paprastais spygliuotais batais, tačiau jie nepakankamai giliai įsiskverbia į žemę, kad padarytų reikšmingą pokytį.
Po aeravimo ir skarifikavimo jūsų veja iš pradžių gali atrodyti negražiai, matysis dirvožemis ir dėmės, tačiau tai tik laikina. Priklausomai nuo oro sąlygų, veja atsigaus maždaug per 4-6 savaites ir bus sveikesnė bei gyvesnė nei anksčiau. Tam, kad pasiektumėte geriausių rezultatų, tai taip pat bus geriausias metas veją užsėti, užpildyti bet kokias spragas ir užtikrinti tolygų, vešlų augimą.