0

Vynuogių sodinimas

Vynuogių sodinimas

Nors vynuoges Lietuvoje mėgsta daug kas, tačiau sodinimo, auginimo ir vynuogių produkcijos gamybos praktika Lietuvoje – retoka bei mažai išvystyta. Daug kas galvoja, kad tai – hobis tik Pietų Europos šalių žmonėms, nes tik jų klimatas palankus vynuogių auginimui. Visgi vynuoges sodinti ir auginti įmanoma ir mūsų šalyje. Tereikia tik tinkamo pasiruošimo, pakankamai laiko, gerų trąšų ir žinių. Ermitazas.lt komanda parengė gidą apie tai, kaip ir kada sodinti vynuoges Lietuvoje. Apžvelgsime šių uogų panaudojimo galimybes, niuansus auginant vietinėmis sąlygomis, pateiksime įžvalgų apie augalų sodinimo laiką, sodinimo technologiją ir dalinsimės gudrybėmis. Taip pat aptarsime labiausiai paplitusias šiame regione augančių vynuogių rūšis ir esminį trąšų vaidmenį užtikrinant gausų derlių.


Vynuogės – sodinimo ir auginimo istorija, kultūra


Vynuogių sodinimo ir auginimo kultūra - tai tūkstančius metų skaičiuojanti istorija. Ir nors dabar vynuogynus įsivaizduojame Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje (na gal dar ir Pietų Amerikoje ar Kalifornijoje), pradžia buvo visai ne ten.
Vynuoges dar maždaug prieš 8000 metų pirmieji auginti pradėjo Artimųjų Rytų gyventojai. Klestint ankstyvosioms civilizacijoms, klestėjo ir vynuogininkystė: egiptiečiai ir graikai ištobulino vyndarystės meną, o romėnai uoliai perėmė ir ištobulino šią tradiciją, duodami pamatą tam, ką turime dabar. Būtent buvusios Romos Imperijos teritorijoje ir toliau klesti vynuogių sodinimas bei auginimas.
Net ir Lietuvoje dabar įmanomas vynuogių auginimas. Augintojai ir veisėjai prisitaikė prie vietos klimato iššūkių, o tai rodo, kad vynuogės gali prisitaikyti ir augti net ten, kur klimatas iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai tinkamas.

 


Vynuogių rūšys


Lietuvos klimatas tinkamas ne visoms, bet tam tikroms, čia jau labiausiai paplitusioms vynuogių rūšims. Svarbu, kad augalai galėtų atlaikyti vėsesnes mūsų kraštų temperatūras.
Kai renkatės sėklas, ieškokite tokių veislių kaip „Zilga", „Hasanski Sladki" ir „Rondo". Jos yra gerai prisitaikiusios prie Pabaltijo regiono klimato sąlygų ir pasižymi atsparumu bei subrandina nemažą derlių. Šios veislės ne tik ištvermingos. Jos čia populiarios ir dėl intensyvesnio, ryškaus skonio uogų. Tokios savybės padaro jas tinkamas ne tik valgymui ar garnyrams, bet ir sulčių ar nealkoholinio vyno gamybai, tolesniam džiovinimui.
Vynuogininkystės entuziastai taip pat vis daugiau kalba apie Lietuvoje užaugintų vynuogių naudojimą, acto ir vynuogių kauliukų aliejaus gamybą. Tad panaudojimo galimybės – labai plačios.


Geriausias laikas sodinti vynuoges


Dėl skirtingų metų laikų ir besikeičiančio oro, auginantiems vynuoges čia labai svarbu žinoti, kada sodinti vynuoges. Ekspertų nuomone, vynuogių sodinimas pavasarį apsimoka labiausiai.
Pavasarinis sodinimas naudingas vynuogynams, nes jų šaknų sistemos gauna pakankamai laiko įsitvirtinti ir aklimatizuotis prieš tikrai nelengvą žiemą. Nors vynuogių sodinimas rudenį irgi yra įmanomas, būtina žinoti, jog paprastai taip daryti bus rizikingiau, nes ankstyvos šalnos gali pakenkti jauniems augalams.
Taigi, sodinimui reikėtų laiko balandžio pabaigoje-gegužės mėnesį (kai šalnos jau pasibaigė). Tai gali turėti didelės įtakos jūsų derliaus dydžiui ir uogų skoniui.


Sodinimo technologija, patarimai ir gudrybės


Žinoti, kaip sodinti vynuoges – labai svarbu. Šis procesas nėra tik sėklų užkasimas į dirvą. Procesas prasideda nuo vietos parinkimo. Ideali vieta yra ta, kurioje didžiąją dienos dalį šviečia saulė. Tai neturi būti pavėsis ar mažai šviesos gaunanti vieta, nes vynuogės gerai auga tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Toliau - dirvos paruošimas. Jeigu tai dar nedaryta, reikia pašalinti piktžoles, patręšti ir nudrenuoti, aeruoti plotą, kur bus sėjama. Tai yra esminiai žingsniai, kurių negalima praleisti pro akis.
Viena iš veiksmingų vynuogių sodinimo gudrybių yra grotelių arba atramų naudojimas. Šios, daugiausiai vijokliniams augalams skirtos konstrukcijos ne tik palaiko augančius vynmedžius, bet ir užtikrina pakankamą saulės spindulių kiekį ir palaiko pakankamą oro cirkuliaciją. Dėl šių priežasčių sumažėja vynuoges apsėsti galinčių ligų rizika.
Dar vienas patarimas - vynmedžius sodinti palei į pietus orientuotas sienas ar šlaitus, nes tai padės užtikrinti kuo daugiau šilumos ir apsaugos nuo vyraujančių šiaurės vėjų.

 


Elgesys pasodinus vynuoges – tręšimas bei priežiūra


Joks gidas apie vynuogių auginimą nebūtų išsamus, jei jame nebūtų minima trąšų svarba. Jos vaidina labai svarbų vaidmenį, kurio dėka vynuogynai auga, plečiasi, stiprėja ir suneša didelį derlių.
Kadangi vynuogės yra daugiau prie Pietų Europos klimato prisitaikęs augalas, trąšos ne tik aprūpina dirvą ir pačius vynmedžius augimui reikalingomis pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, bet ir didina dirvožemio derlingumą, prisidėdamos prie daugiametės auginimo sistemos sukūrimo. Tam dažniausiai pasirenkamos organinės trąšos su lėtai atpalaiduojamomis maistinėmis medžiagomis.
Vynuogių sodinimas ir priežiūra tikrai nėra pati lengviausia auginimo užduotis, kadangi reikia daug vietos, nemažo pasiruošimo ir net šiek tiek sėkmės. Po to, kai augalai pasodinti, kol augalai tik įsitvirtina, jiems reikia nuolatinio laistymo. Tai, rodos, nieko ypatingo, tačiau kartu su laistymu būtina įvertinti ir poreikį genėjimui. Jis ne tik padeda kontroliuoti augimą, bet ir paskatina derlingumą. Taip pat negalima ignoruoti ir to, kad vynmedžius puola kenkėjai.


Apie laistymą


Ką tik po pasodinimo vynmedžiams reikia pastovios drėgmės, tad per savaitę iš lietaus arba papildomo drėkinimo augalai turi gauti 2-6 cm vandens. Vynmedžiams bręstant, laistymą sumažinkite, kad įgilėtų, nes tai kuria atsparumą sausrai ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą.
Dar labai svarbu šiek tiek padidinti laistymą metu, kai mezgami vaisiai (uogos) ir prieš derliaus nuėmimą. Tai turės įtakos uogų dydžiui ir skoniui.


Apie apsaugą nuo kenkėjų


Jeigu atstumas tarp augalų pakankamas, vieta parinkta gerai ir dirvožemis nepažliugęs, tikimybė dėl apsaugos priemonių naudojimo nėra didelė. Visgi vynmedžius gali apnikti kenkėjai. Dažniausiai tai yra voratinklinės erkės, lapgraužiai vabalai.
Prioritetu laikoma šiuos kenkėjus valgančių vabalų introdukcija arba ekologiškų insekticidų bei fungicidų naudojimas. Reguliarus stebėjimas padės išvengti rimtų problemų bei užtikrins, kad nepavėluotumėte su veiksmais.